BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

pastovimpashnekam

Pradedančiosios keliauninkės įspūdžiai: UK

pastovimpashnekam ● 2015-03-30

Kaip jau minėjau anksčiau, per savo jau beveik ilgą gyvenimą beveik niekur nesu keliavusi. 2010 m. pirmąkart buvau užsienio šalyje ir pirmąkart skridau lėktuvu (tąkart į Göteborg, Švediją), šį vasarį apsilankiau pirmojoje iš kaimyninių šalių (Latvijoje), o vakar grįžau iš lietuvių (vis dar) antrosios tėvynės.

Mano įspūdžiai tiek patyrusiems keliautojams, tiek nuolat pasishopʼinti į užsienio šalis vykstantiems tautiečiams pasirodys menki ir nereikšmingi, bet kas man ne dzin, čia juk mano e.dienoraštis, right?

Skridau pas draugę (ji yra super-kulinarė, super-sveikos-mitybos šalininkė, super-gera žmona ir super-draugė, kuri specialiai dėl manęs dirbo po 12 valandų, kad man atskridus turėtų laisvą savaitgalį). Kelionė buvo trumpa: penktadienį vakare atskridau, sekmadienio naktį grįžau (ir šiandien darbe limpančiomis akimis žiūriu į tolį… t.y., monitorių).

Taigi, apie trumpos kelionės trumpus įspūdžius.

Mintyse turėjau to-do-list tradicinių dalykų, kuriuos reikia padaryti, nuvykus į Londoną. Nusifotografuoti prie raudonos telefono būdelės - check (gaila, kad nežinojau, kad jos kartais naudojamos kaip viešieji tualetai - nebūčiau atidarius durų), dviaukščio autobuso - check, BigBen - check, liūtų statulų - check. Ką nors nusipirkti Primarkʼe - check (gėlėta suknelė pavasariui „ant sukūdimo”, kurio nebus). Išgerti Starbucks kavos - check (atleisk, drauge iš UK, grįždama oro uoste vis tiek tai padariau, tu buvai teisi - neskani!), dar ragavau organiškos kavos PRET - kur kas geriau!

Susimauti „kaip kaimietei Beverli Hilse“ - check (nesupratau, kad nejudanti statula iš tikrųjų yra judanti ir vos nuo dviračio nenuverčiau mimo. Užtat nusifotografavau su giltine - how cool is that???). Nufotografuoti Fifty shades of Grey psichozės apraiškas - check (ten yra sex-shopʼas šiuo pavadinimu). Rasti knygyną, kuriame nėra Fifty shades of Grey apraiškų - check. Pamatyti, ką reiškia kažkurios lietuviškos grupės dainos „Londone lietus…” žodžiai - check.

Žodžiu, kelionė „nusisekė”.

Tiesa, skrendant nepavyko išvengti nemenkų oro duobių, tarpais atrodė, kad labai greit „žemėjam“ ir vienas keleivis stiuardesės paklausė: „Ar lėktuvo kabinoj tikrai vis dar yra du pilotai?”. Šiandieninės aktualijos…

Rodyk draugams

Gairės: ,

Miestelis vs miestas

pastovimpashnekam ● 2015-03-25

Kol išvykau studijuoti į Vilnių, gyvenau miestelyje, kurio gyventojų skaičius sukosi aplink skaičių 2000. Nesu iš tų žmonių, kurie nostalgiškai žvelgia į savo ankstesnį gyvenimą mažame miestukyje, bet ir nesimeldžiu kasdien matomam urbanistinian peizažui - tiesiog noriu konstatuoti tai, kas akivaizdu.

Išėjusi į parduotuvę nusipirkti jogurto miestelyje, randu tris rūšis. Pasiimu pigiausią (kuris kainuoja keliasdešimt centų daugiau nei Vilniuje) ir ramiai einu prie kasos. Miesto prekybcentryje kartais sunkiau rasti net ne patį jogurtą, o pieno produktų skyrių.

Norėdama pasiekti miestelio centrą iš bet kurio taško užtrukčiau iki 15 minučių (tad pavėluoti kur nors beveik neįmanoma). O Vilnius iš tikrųjų turi centrą. Bet kol jį pasiekiu, spėju numigt.

Norėdama nusiimti pinigų miestelyje, turiu eiti į paštą. Jis dirba ne kasdien. Bankomatai Vilniuje ranka (koja?) pasiekiami.

Mano miestelyje yra kokios 5 parduotuvės, ambulatorija, paštas, pagrindinė ir internatinė mokyklos, vaikų darželis, kavinė-baras, bažnyčia, kultūros namai ir keletas įmonių. Viskas arti, bet darbo valandos trumpos. Vilniuje gali nuvažiuot į Santariškes nors ir vidurnaktį (ypač tai naudinga, kai jauti kokių 7 iš 10 balų skausmą). Bet pragyvent brangu.

Išvada?

Ai, geriau paklausykit gražios dainos apie benamį - it has a point.

Rodyk draugams

Viešojo transporto ypatumai

pastovimpashnekam ● 2015-03-24

Jeigu jautiesi vienišas ir nelaimingas - naudokis viešuoju transportu. Kai veidu prisispausi prie durų stiklo, pasijutęs kaip silkė skardinėje, o tavo plaukus prispaus svetima prakaituota ranka, suprasi, kad vienatvei šiam pasauly vietos tiesiog nėra.

Kartais važiuodama į/iš darbo apsimetu, kad klausausi muzikos, o iš tikrųjų klausau, ką žmonės kalba viešajame transporte. Apie sofos ir tapetų spalvų (nesi)derinimą, apie karą, apie vakaro planus (pvz, viename Kauno troleibuse girdėjau, kaip du dvylikamečiai vakare planuoja „kitai gaujai“ nuleisti padangas. Įdomu, kokias? Gal dviratuko?)

Kvepalų, vakarykščių išgertuvių, išmetamųjų dujų, benamių ir prakaito kvapų jūra nustelbia bet kokias mintis apie problemas ir nuspalvina kasdienybę ryškesnėm spalvom. Nejučia pagalvoji: „Pats kaltas, kad neišmokau vairuot.“

Nepaisant viso to, mėgstu viešąjį transportą už jo suteiktą galimybę pasiruošti galybei kolių ir egzaminų. Už teisę porą valandų per dieną skaityti knygas. Klausytis M-1. Miegoti. Gerti kavą ir žiūrėti į pakelės reklamas bei pavasarėjantį-žiemėjantį-vėl pavasarėjantį Vilnių. Parašyti tekstą apie viešąjį transportą. Sudaryti pirkinių sąrašą. Pabūti su savim…

Rodyk draugams

Kai spausdintuvas išgyvena emocinę krizę

pastovimpashnekam ● 2015-03-23

Iš direktorės A. kabineto skamba užkrečiantis dėstytojo K. iš Šveicarijos, kuris tuoj lėks dėstyti paskaitos apie traumas, juokas.

Papostʼinu darbiniame bloge įrašą apie studentės G. patirtį studijuojant Pietų Korėjoje.

Šrederiu naikinam nebereikalingus studentų dokumentus ir savo mintis apie prabėgusį savaitgalį.

Spausdintuvas pradeda savarankišką gyvenimą ir paleidžia trisdešimt aštuonias kopijas…. tuščių lapų. Matyt, jaučia egzistencinę tuštumą. Arba išgyvena emocinę krizę.

G. skundžiasi, kad salotos ją užkniso juodai - nori picos. I. pasiūlo jos užsisakyti penktadienį visoms kartu. Niekas ja netiki, nes kovo 13 d., penktadienį, ji man žadėjo per pietus nuvežti į McDonaldʼs. Apgavo.

A. visam kabinetui, pilnam grikių ir salotų valgytojų, a.k.a saldumynų nevalgytojų, sadistiškai paskelbia, kad džiaugiasi, jog ji nesilaiko jokių dietų ir gali valgyti viską. Ir visoms pasiūlo šokoladinių saldainių.

Gimsta nauja grasinanti frazė: „Nenorėk, kad persiųsčiau tau emailʼą”. Jos neįrašau į Ofiso perliukusʼ2015, bet tarp jų jau atgulė „tie ūkvedžiai įkišo peliuką ir išėjo”, „dvylika pogimdyvinių šokų”, „ant nosies išvažiuojančių nepasitaikė”, „a kur globalioji?” ir „galiu dirbt IT skyriuj laidų vedėja”.

***

Baigiasi dar viena diena ofise…

Rodyk draugams

Kad nereiktų gelbėti

pastovimpashnekam ● 2015-03-22

Penktadienį dalyvavau „Gelbėkit vaikus“ renginyje. Blioviau žiūrėdama reportažus, kuriuose penkiolikmetė augina savo mažamečius brolį ir sesę jau tokiam ankstyvam amžiuj miegodama tik 5-6 valandas per parą ir kitus, bet labiausiai blioviau dėl to, kad net šiame amžiuje, kai apsauginių priemonių nors vežimu vežk, yra daugybė asocialių šeimų, gaminančių vaikus vieną po kito, kaip fabrike.

Moterie, jei jau esi tokia silpna, kad nuo girto sekso susilaikyt negali, įsidėk spiralę, nusipirk prezervaryvų arba tiesiog nusišauk. Padarysi paslaugą pasauliui.

Gal skambės žiauriai, bet aš už abortus. Tais atvejais, kai žinai, kad vaiko nemylėsi, geriau negimdyk. Nes jis tau nepadėkos užaugęs. Nebent pasiųs velniop. Ar dar toliau.

***

Paauglystėj parašiau tokį eilėraštį:

Ir vėl imi tą butelį į drebančias rankas.
Girdžiu, kaip gerkle degančio vandens srovė nubėga.
Apsidairai. Tik šiaip sau. Tau vis vien tas pats.
Vis vien gyvenimo seniai nėbėra.
Aš tyliai vėl stebiu tave. Verkiu.
Deja, bet ašaros man niekuo nepadės.
Tau tik „baltoji” rūpi. Tu tik jos ilgies.
O aš jau pavargau ieškoti tos vilties.
Neplautos grindys. Alkani vaikai.
Išdužęs lango stiklas (tavo išdaužytas) …
Ir vėl tu prisigėrei. Vėl tas pats.
Ir vėl toks pat prasmirdęs rytas.
Net cigaretės neimi burnon. Tau bloga.
Per daug išgėrei vakar. Vėl…
Kodėl aš čia? Kodėl tu toks?
Kodėl? Kodėl? Kodėl? Kodėl?
Degtinės dvokas. Kibiras vandens.
Mauki jį - troškulys tave kankina.
O ko išmaukti man, kad numalšint pavyktų
Tą troškulį gyvenimo prasmės?
Ir blausios tavo akys skaudžios, liūdnos…
Ir nieks nei man, nei tau jau nepadės…

Prabėgo metai. Aš ne su tavim.
Tave matau, bet tu man - miręs.
Tos pačios akys, tik plaukai tavi nebe tokie -
šviesesni, pražilę.
Bet tavo rytas vis dar toksai pats.
Tokie pat buteliai, neplautos grindys, bet…
Vaikų nėra.
Ak, tėti, na nejaugi tau tas pats
Yra gyvenimas ar jo nėra?…

***

Jei turėsiu vaikų, turėsiu jų su tokiu vyru, su kuriuo, lietui lyjant, bus galima stovėti po skėčiu ir juoktis.

Rodyk draugams

Elgtis teisingai

pastovimpashnekam ● 2015-03-20

Per daug galvoti nesveika. Mes, žmonės, tikrai per daug galvojam apie tai, kaip priimti teisingą sprendimą. Todėl dažniausiai priimam neteisingą.

Kaip rengtis, ką studijuoti, su kuo gyventi, kieno antra puse tapti, kada keltis, kada skirtis, kada gimdyti, kokią darbo vietą rinktis, kada iš jos išeiti… kai kurie patys nusprendžia net tai, kada mirti.

Elgtis teisingai - negerti, nerūkyti, nevartoti narkotikų, nesimylėti mažiausiai iki 18-kos, bet geriausia - iš viso niekad ar bent jau tol, kol su kuo nors (žinoma, priešingos lyties, nes kitaip bus neteisinga) apsiženysi - bažnyčioj, cerkvėj ar Vaidilutės pašonėj.

Žmogus yra vienintelis gyvūnas, kuris moka už tai, kad galėtų gyventi šioj Žemėj. Ir vienintelis, kuris galvoja: „Šūdas, priėmiau neteisingą sprendimą”. Oh well, dabar Tave tikrai kas nors apkalbės, nukryžiuos, ketvirčiuos ar per tėvėtris parodys, delfy parašys.

Nei velnio! Niekam Tu iš tikrųjų nerūpi. Niekas negalvoja apie Tave. Kiekvienas galvoja tik apie save.

Nuo šiandien gali nebesielgt teisingai.

Rodyk draugams

Gairės: ,

Kitam gyvenime būsiu voverė.

pastovimpashnekam ● 2015-03-19

Pagaminus patiekalą mažiausiai norisi girdėti, kad trūksta druskos. Norisi tėkšt į veidą: pati išsivirk, blyn. Arba įsidėk, dammit.

Pakvietus kartu nueiti vakarienės kokia nors proga tikrai nesitiki, kad žmogus, kurį pakvietei, susinervins dėl „ne tokios“ muzikos ar „ne tokio“ apšvietimo. Atsinešk savo lempą or something. O tos pilvo šokėjos prie tavo salotų bliūdo besistaipančios visai netrukdo. Nežiūrėk.

Išėjus pasivaikščioti nereiktų priekaištaut, kad ėjimo tempas per greitas ar maršrutas per trumpas, ypač jei žinai, kad žmogus su tavim išėjo laukan tikrai ne dėl to, kad tai mėgsta jis. Eik viena - kur nori, kada nori, kaip nori. Ant trijų raidžių, jei daugiau neturi kur.

Ir nevažiuok į kaimą, jei to nenori. Gi ne giminaičio laidotuvės ir ne Kalėdos - nebūtina.

Kaip ir nebūtina žaist stalo žaidimų, jei tą dieną nesinori. Galėsi pralaimėt juos visus bet kurią kitą dieną.

Darydama tai, ko nenori, demotyvuoji ne tik save, bet ir aplinkinius.

Sorry, dude. Kitam gyvenime būsiu geresnė. Arba būsiu voverė, kas žino.

Rodyk draugams

Gairės: ,

Magnetinės audros palytėta

pastovimpashnekam ● 2015-03-18

Vakar apsipirkinėjant vienoj maximoj, mane nustebino kasininkas, kuris UŽMIGO mane aptarnaudamas. Tiesiog užsimerkė ir pradėjo snaust.

Važiuodama namo pati užsnūdau taip, kad išgirdusi „paskutinė maršruto stotelė“, tingėjau į tai reaguot. Pamaniau, gal užkrečiama.

Namie, žiūrėdama Dexter‘į, tiesiog nulūžau. O ryte nepakėliau galvos nuo pagalvės. Net žadintuvui skambant (man tai nebūdinga).

Darbe IT skyriui išsiunčiau savo prisijungimo duomenis su visu slaptažodžiu (jis pasirodė juokingas mūsų draugui ITčnikui, kuriam mūsų ofise jau atskirą kampą reiktų rezervuot - taip dažnai tenka jį kviest).

Vienai kolegių pasakojant apie ligą, kuria galima užsikrėsti per kates, žalią mėsą ir neplautus riešutus, man kilo išganinga mintis, kad žalia katės, prisivalgiusios riešutų, mėsa būtų triguba grėsmė užsikrėsti. Šią mintį išreiškiau garsiai, ir kaip tik tuo metu supratau, kad visi šie įvykiai susiję: mane ir aplinkinius neabejotinai veikia magnetinė audra. No shit.

Rodyk draugams

Truputis

pastovimpashnekam ● 2015-03-16

Truputis alkolholio gali nužudyti penkis žmones. Vienu metu. Gaisre. Autoavarijoj. Kare.

Truputis smurto šeimoje gali pražudyti santuoką. Ir/arba pasitikėjimą žmonėmis.

Truputis torto dvyliktą valandą nakties gali sužlugdyti bet kokią dietą.

Truputis sviesto gali nepagadint bet kokios košės. Išskyrus tą, kurios neįmanoma išsrėbti.

Truputis patingėjimo šeštadieniais yra… leistina. Truputį pavėluot į darbą - irgi galima. Daug - ne.

Truputį nėščias negali būt. Apskritai negali būt nėščias. Tik nėščia. O gal..?

Truputis pykčio gali Tave pražudyt.

***

Truputis optimizmo kartais nepakenktų.

Rodyk draugams

Gairės:

Jeigu McDonald’s šūdmaistis nesiūlytų tokių skanių E621 pagardintų kompleksų, turėčiau mažiau kompleksų vasarą prie ežero arba žiemą pirtyje, kai tenka į dienos šviesą ištraukti savo šlaunis.

Jeigu nebūčiau baigusi Leidybos bakalauro ir Žmogiškųjų išteklių valdymo magistrantūros, dabar nemokėčiau leisti pinigų ir būti žmogumi.

Jeigu nebūčiau Tavęs išmetusi iš draugų ir ištrynusi telefono numerio, tikriausiai būčiau skambinusi dar dvidešimt kartų.

Jeigu jausčiausi esanti mylima žmona, vėl nešiočiau vestuvinį žiedą.

Jeigu išnykčiau, tikriausiai niekas net nepastebėtų. Nebent kam nors pritrūkus pinigų. Arba office face’o darbe.

Jeigu būčiau laiminga, tokio įrašo niekad nebūčiau sugalvojus parašyt.

Rodyk draugams