BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

pastovimpashnekam

Kai…

pastovimpashnekam ● 2015-04-06

Kai žvakės liepsnose paskęs tie patys paskutiniai netikros žiemos lašai…
…kai vėjas ramiai glostys švelnią kovo tylą…
…kai baigsis sargo ar santechniko vargai…
…kai, paskutinįkart, numištanti dvasia ištars, kad myli…
…kai sapnas, lengvas ir švelnus, pūkiniuos pataluos ilsėsis…
…kai bangos jūroje dainuos lopšinę debesims ir dangui…
…kai veidą atvėsins kažkam palmės pavėsis…
…kai rasi saulės spinduly Tu siluetą brangų…
…kai niekas niekam nebepriklausys - tik man, tik Tau, tik mums ir pievai…
…tada suprasi, kad tegyveni
šioj žemėj Tu tik kartą. Vieną…

2004-01-14, Gelgaudiškis

Rodyk draugams

Gairės: ,

broliui.

pastovimpashnekam ● 2015-04-05

kaip visada per šventes, kurių nešvenčiu.

norėčiau savo širdį susmulkint popieriaus smulkintuvu. išmušt kaip mėsą kepsniui. pasmeigti ant iešmo. sutrupinti iki mažiausių skeveldrų.

kad skaudėtų mažiau nei dabar skauda.

ne dėl to, kad išėjai iš mano gyvenimo. net ne dėl to, kad išėjai iš savojo.

dėl to, kad taip ir nesuspėjai pasijust laimingas…

Rodyk draugams

kiek daug mes galim

pastovimpashnekam ● 2015-04-04

Kartais gyvenimas akimirkai tarytum sustoja. Kažkas stukteli galvon ar širdin ir sekundei priverčia apmąstyti, kas esu? kokia mano gyvenimo prasmė? gyvenu aš ar tik egzistuoju?

Dažnai nesusimąstom, kiek daug mes galim.

Galim kvėpuoti. Lengvai, be jokios pagalbos. Įkvėpti ir iškvėpti. Be skausmo, kiek tik norim kartų per dieną.

Galim matyti. Spalvotai. Aiškiai. Iki mažiausių smulkmenų. Žinom, kad žmonės būna gražūs. Matom juos ir kitus gražius dalykus.

Galim girdėti. Muziką. Tylą. Kitą kalbantį. Kuždantį į ausį. Niūniuojantį.

Galim liesti. Liesti kito žmogaus veidą. Susikibti už rankų. Jausti šalia esančio iš jaudulio ir/arba baimės prakaituojantį delną. Smėlį tarp pirštų. Vandenį fontane. Gitaros stygas ar pianino klavišus.

Galim jausti skonį. Arbatos be cukraus. Ledinukų. E621 paskanintų sūrainių. Galim atskirti begalybę skonių. Net lyžtelti varveklį.

Galim vaikščioti. Bėgioti. Šokinėti. Šokti. Iki beprotybės. Arba kol nušokam nuo bedugnės krašto. Slidinėti. Važinėtis rogutėmis. Riedučiais. Dviračiu. Motociklais.

Galim bučiuoti(s), galim mylėti(s).

Šiandien pažiūrėjau The Sessions. Ir supratau, kad tai, ką mes galim daryti lengvai, kažkam gali būti (beveik) neįmanoma.

Rodyk draugams

pavasaris autobusu keliauja su manim

pastovimpashnekam ● 2015-04-01

Pavasarinis rudenio arimas.

Lietus į autobuso langą verkia.

O oro uostas bus už kilometrų dvylikos.

Melsvai žalsvi plaukai praeivės.

Kuprinė adidas, prilipusi prie nugaros keleivio.

Geros kelionės jums transportu mūsų.

Autobuse, kaip toj dainoj, kurioj Tėvynė -

beveik visi - lietuviai: pusė lenkų, pusė rusų.

Prekybcentriai vardais madingais.

Stilingas kuodas tos (turbūt) studentės.

Raudonais golfas su jaunais veidais laimingais.

Raudonas kioskas su kramtoškėm, snickers, mentos…

Septyniasdešimt devinta bala.

Šuva išlieja metaliniam stulpui širdį.

Ir dieviška pavasario čiulbėtojų daina,

kurios per lango stiklą nesigirdi.

Rodyk draugams