BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

pastovimpashnekam

pykčio vabalas

pastovimpashnekam ● 2017-08-11

O kartais įgelia pykčio vabalas.

Vieni nesišneka tris mėnesius dėl kažkokios miskomunikacijos, kai vienas buvo piktas, kitas - per daug laimingas, ir pajuokavo taip, kad anam nepatiko.

Kiti gi pykstasi aštuonias valandas, nors, gėda pripažint, nei vienas jau net neatsimena apie ką pykstasi.

Treti pyksta už durnus klausimus. Nes jei klausimas užduotas tada, kai tu nenori atsakinėt, jis durnas. Jeigu užduotas jau ne pirmą kartą (o kokį antrą per tris mėnesius) - durnas. Jeigu užduotas žmogaus, kuris tau nepatinka - durnas, durnas, penkiskart durnas. O į durnus klausimus atsakinėt iš principo nesinori, todėl tai kelia pyktį.

Įdomu tai, kaip žmonės linkę nepastebėt, kokie patys yra pikti, bet puikiai pastebi kito pyktį.

Labiausiai neapkenčiame žmonių, turinčių tokias pat ydas, kaip ir mes patys.

Aš stengiuosi nepykt, tikrai labai stengiuosi. O ir kito pyktis kažkaip gąsdina, verčia jaustis nejaukiai.

Šoka dvi musės. Viena sako kitai:
- Breikas?
Kita atsako:
- Ne, diklofosas.

Norėčiau nusipirkti diklofoso pykčio vabalams naikinti.

Rodyk draugams

Gairės: ,

apie rutiną ir ritualus

pastovimpashnekam ● 2017-08-04

Yra dvi žmonių grupės: tie, kurie kasdien nutinkančius dalykus vadina rutina ir tie, kurie turi ritualus.

Darbas-namai-kažkokia ten veikla-namai ritmas gali atrodyti niūrus, bet gali būti ir jaukus. Kai žinai, kas tavęs laukia kasdien, ir ko tu gali laukt kasdien.

Aš už ritualus.

Mėgstu atsikelt kiekvieną darbo dieną likus porai valandų iki darbo pradžios. Mano ritualas: wc-dušas-kava ir pusryčiai į lovą su serialu arba filmu. Serialai keičiasi, kava nelabai, pusryčių meniu keičiasi, lova - ne. Ir aš tiesiog kaifuoju, turėdama 29 minutes iki tos akimirkos, kai antrąkart keliuosi ir einu rengtis.

Kartais šį ritualą pakeičia kitas. Wc-bėgimo bateliai-krosas-dušas-kava ir pusryčiai lovoj su serialu. Tada keliuosi dar anksčiau. Ir žiauriai džiaugiuos, kad iki darbo pradžios jau būnu spėjus pagyvent.

Mėgstu apmokėt visas sąskaitas kiekvieno mėnesio 20 dieną. Na, gerai jau, paties apmokėjimo proceso nemėgstu - koks čia smagumas pusę algos ištaškyt mokesčiams, - bet mėgstu patį faktą, kad 20 dieną užsiimu ta pačia veikla. Man tai - ne rutina. Man tai - žinojimas, kad viskas yra taip, kaip suplanuota.

Mano kaimynai už ritualus.

Kaimynų mergaitė. Nepažįstu jos, net nesu tikra, kad ji tikrai kaimynų mergaitė, bet kasryt 8:03 ji ateina pasisupt ant prieš namą esančių sūpynių. Jos girgžda, ir tomis dienomis, kai nereikia eiti į darbą, šis ritualas mane varo iš proto. Bet ir neturi nevaryt. Nes jis - ne mano, o jos.

O kitas kaimynas - alkoholikas. Bent kas trečią dieną, prasidėjus komendanto valandai, jis visu garsu paleidžia vieną rusišką dainą. Kokius 12 kartų. Tada vėl prasideda ritualas: skambutis policijai-policija-pagaliau tyla (kartais šis ritualas kartojasi kelis kartus per naktį, maždaug iki 5:00 ryto).

Ne kiekvienas ritualas yra geras. Bet ir rutina nebūtinai yra bloga.

Rodyk draugams