BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

pastovimpashnekam

baimių autobusas

pastovimpashnekam ● 2016-06-21

Baimių autobuso idėją pasivogiau iš vienos psichologės.

Jeigu kiekvienąkart, kai bijome kažkur eiti ar kažką daryti (pvz, eiti į darbo pokalbį, sakyti viešą kalbą, realiai susitikti su žmogumi, su kuriuo iki tol buvai pažįstamas tik internetiniuose viduriuose, (s)kristi parašiutu), įsivaizduotume save kaip autobuso vairuotoją, kuris veža pilną autobusą baimių, gyventi būtų paprasčiau.

Taip, tos baimės - kaip maži monstrai. Jos nuolat rėkia, kartoja tokias frazes kaip „tau nepavyks“, „iš tavęs juoksis“, „tu susimausi“, „apsišiksi iš baimės“. Jos keikiasi ir judina autobusą, net dreba kinkos, ir rankos vos laikosi ant vairo. Jeigu pasiduosi toms baimėms, kurios lieps sukti tai kairėn, tai dešinėn, nuvažiuosi velniai žino kur. Tikriausiai praleisi daug labai gerų stotelių, iškrypsi iš maršruto - iš savo tikslo, iš galutinės stotelės tą dieną (sustojimas gali vadintis DARBO POKALBIS arba NAUJA PAŽINTIS, SPORTO KLUBAS, o gal net ŠEIMYNINIS GYVENIMAS).

BET. Gera žinia yra ta, kad vairuotojas esi TU. Tu gali liepti išlipti per daug triukšmaujančiai baimei. Gali nekreipti dėmesio ir ji pati išlips, kai jai nusibos. Arba gali su ja susidraugauti ir mandagiai paprašyti užčiaupt savo kakarinę. Svarbiausia - nenukrypti nuo maršruto. Kas būtų, jei kiekvienas vairuotojas važiuotų ten, kur liepia jo keleiviai? O kas bus, jei tavo autobusą vairuos baimės? Think about it :)

Rodyk draugams

Gairės: , ,

Pogonofobija

pastovimpashnekam ● 2015-08-05

Nesakau, kad bijau barzdų. Ne. Kalėdų Senelis vaikystėj man nekėlė baimės. Neklykdavau pasakų knygoje pamačiusi istoriją apie Mėlynbarzdį. Bet žiauriai - tiesiog maniakiškai - nemėgstu barzdų.

Gal reiktų patikslinti: nepatinka man vaikinai, turintys ant veido bent vieną gyvaplaukį (žinoma, neskaitant antakių ir blakstienų). Žinoma, moterys, turinčios barzdą (deja, teko sutikti tokią Norvegijos greitojo maisto užkandinėj) mane pykdo dar labiau. Bet kalbant apie vyrus, nei ožio, nei kitokio gyvio barzdelės man nekelia susižavėjimo. Priešingai - galiu pradėti žiaukčioti net nuo „trijų dienų“ nesiskutimo įrodymų ant bičo veido.

Tikriausiai nei viena pasaulio moteris manęs nesuprastų. Juk kone kiekviena iš mūsų (tiksliau, jūsų) turi nors vieną „gyvą“ atvejį dvikojo patino pavidalu, kuriam, jų manymu, barzda tinka tiesiog tobulai. Gaila, bet man vyro barzda yra tokia pat šlykšti kaip vyrams neskustos moterų kojos (apie fetišus nekalbu).

Suprantu, kad tokia nepykanta barzdoms negalėjo atsirasti natūraliai. Kaip mano kolegė sako, „juk barzda - vienas iš vyriškumo požymių“. Taigi, logiškai mąstant, kiekviena jaučianti potraukį vyriškajai giminei (yes, I do) moteris turėtų žavėtis šio pobūdžio ataugomis ant veido. Tačiau galbūt dėl kokios nors vaikystės traumos, kurios nepamenu, o gal dėl to, kad gražiausiai barzdoti vyrai nuo pat mažens būdavo tada, kai nusiskusdavo, aš (galit vadint mane pogonofobike) nekenčiu barzdų.

Rodyk draugams

Purvini lašai

pastovimpashnekam ● 2015-05-23

Purvini lašai akiduobes palieka karts nuo karto. Kai apie išėjusius galvojam, kai bijom dėl atėjusių, kad neišeitų. Gerklėje tarsi nedidelis akmuo tada užstringa… Toks, kurio tikriausiai nei Sizifas, nei Savickas nepakeltų.

Kartais bijom dėl ateities. Nebūtinai savo, gal net labiau aplinkinių, tų, kurie tau rūpi, kuriems tu rūpi. O kas bus, jei vėl nepavyks? Kaip jausies, jei suprasi, kad laiku neprisiiėmei atsakomybės, kad nepastebėjai, neįvertinai, apleidai kažką labai mažo, bet labai svarbaus?

Tikriausiai kiekvienas kartais taip jaučiasi, galvodamas apie savo vaiką. Aš - tik sesė. Bet kartais tai pamirštu. Ir skauda lyg mamai, ir rūpi lyg dėl savo vaiko. Dieve, kad tik viskas būtų gerai.

Rodyk draugams

Baimė bijoti

pastovimpashnekam ● 2015-03-07

Baisiausias dalykas gyvenime yra baimė.

Baimė dėl rytojaus susitikimo. Užduoties darbe, su kuria galimai gali nesusitvarkyti. Vadovo nuotaikos, kai pasakysi, kad numatyto tikslo numatytu laiku pasiekti nenumatytai nepavyks.

Baimė, kad šiandien niekas nepasikeis. Ir rytoj. Ir poryt. Ir tą kitą dieną. Arba atvirkščiai - pasikeis. Negrįžtamai ir negrąžinamai. Kažkas numirs, kažkas gims, kažkas išeis ir negrįš, kažkas grįš ir nesutiks išeiti.

Baimė, kad Tave apvogs. Pavogs idėjas. Primuš. Tyčiosis mokykloje. Kolios darbe.

Baimė, kad nesupras. Baimė, kad supras ne taip. Baimė, kad supras ir niekas nebebus taip, kaip buvo.

Kartais bijai ką nors daryti pirmą kartą. Važiuoti dviračiu. Gaminti naują patiekalą. Eiti į pirmą pasimatymą. Eiti į pasimatymą, kai žinai, kad jis bus paskutinis. Vairuoti. Mylėti(s). Atleisti. Atsiprašyti. Sužinoti tiesą. Sužinoti, kad tiesa - tai melas. Eiti į darbo pokalbį. Būti atleistas iš darbo. Dirbti. Mokytis. Mokyti.

Kartais bijai mirties. Arba kad niekad nemirsi, būsi amžinai senas, ligotas ir nelaimingas. Bijai susirgti nepagydoma liga. Bijai pasveikti nuo pagydomos ligos, kuri jau tapo Tavo antruoju „aš“.

Tačiau niekas taip labai negąsdina kaip baimė bijoti.

Rodyk draugams

Gairės: