BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

pastovimpashnekam

ką slepia ironija?

pastovimpashnekam ● 2016-01-16

Tikriausiai kiekvienas iš mūsų pažįsta bent vieną žmogų, apie kurį galima sakyti, kad jis tikras „bajeristas“, „vakarėlių siela“, netgi toks, su kuriuo vargu bau ar galima pasikalbėti rimtomis temomis. Į tokį žmogų kreipiamės ne tik tada, kai jaučiamės gerai, bet ir tada, kai visiškai nėra nuotaikos ir norisi arba pasityčioti iš savo nelaimių (nes jis tai puikiai moka), arba bent trumpam pamiršti bet kokias problemas klausantis jo juokelių, ironiškų, sarkastiškų, kartais net grotesko pilnų pastebėjimų, pabarstytų juodojo humoro granulėmis. Ką slepia ta žmogų nuolat lydinti ironija?

Kai kurie žmonės sugeba net pačiose juodžiausiose situacijose įžvelgti kažką juokingo, kažką jei ne pozityvaus, tai bent priverčiančio pažiūrėti į situaciją kitaip. Kaip vienoje protingoje knygoje buvo rašoma, bet kokios nelaimės rimtumą galima sumažinti surandant joje „ką nors gero, o jei tai nepavyksta - ką nors juokingo“.

Dažniausiai ironiją puikiai įvaldę žmonės po ja slepia savo neišdildomą skausmą, nemokėjimą niekaip kitaip, tik iš savęs pasijuokiant papasakoti apie savo giliai slepiamus jausmus, kurie anaiptol nėra nei teigiami, nei keliantys juoką. O mes juokiamės iš tokių žmonių. Juokiamės, nes jie kažkaip sugeba apie savo bėdas papasakoti taip, kad būdami su jais nuolat prunkščiame ir po susitikimo jaučiamės atsigavę, nors įprastai apsunkstame nuo kitų žmonių pasakojimų apie juos slegiančias problemas.

Man patinka tokie žmonės. Tik gaila, kad kartais nepavyksta pastebėti to svarbaus momento, kai jų depresija iš talento gyvenimo nesekmes paversti į ironiškus pašnekesius perauga į savidestrukciją ir tenka su jais atsisveikinti visam laikui. Saugokim vieni kitus.

Labanakt,

R.

Rodyk draugams

Kaip atskirti kairę nuo dešinės?

pastovimpashnekam ● 2015-12-13

Mano sesuo pasakojo, kad kai buvo maža, norėdama atskirti kairę pusę nuo dešinės, atsimindavo kuri yra kuri pagal dešinėje močiutės kambario pusėje kabėjusį šventą paveikslėlį. Ji ilgą laiką manydavo, kad viskas, kas yra dešinėje pusėje, yra gėris, o visa, kas yra kairėje - blogis.

***

Dauguma žmonių kairę pusę atskiria pagal tai, kad ant kairės rankos nešiojamas laikrodis…Palikęs laikrodį, gali pamiršti, kur kairė, kur dešinė, o jei dar palieki ir sąžinės balsą, rizika „nueiti į kairę“ išauga daug kartų.

***


Ant mano rankų - tiek kairės, tiek dešinės - yra daug randų. Jau nežinau, kiek skirtingų atmazų per daugiau nei dešimtmetį sugalvojau, kai kas nors paklausdavo, iš kur jie. Jie iš paauglystės. Iš „tos” praeities. Iš laikų, kai nežinojau, kad kairę pusę gali pakeisti dešinė, tik reikia palaukti. Ir kad ateis laikas, kai nebereiks nei laikrodžio, kad jas atskirtum.

***

Aš esu SAV. Ir iki šiol ieškau atsakymų į klausimus kodėl aš? ar aš praeitam gyvenime padariau ką nors labai labai blogo? Tačiau žinau vieną atsakymą: žmonės, kurie tyčia ar netyčia tapo SAV tėvais, kažkuriuo metu per ilgam pamiršo, kuo dešinė skiriasi nuo kairės.

Rodyk draugams

Prieš porą metų mano ex padovanojo a la išmanųjį telefoną. Iki šiol nesinaudoju beveik jokiomis jo išmaniomis funkcijomis, išskyrus wiber’į, fotoaparatą ir… kažką ten dar, ko neatsimenu. Jis iš tų pigiųjų, kurie stringa bent kartą per savaitę (nors ne dėl to mano ex tapo ex), tačiau suteikia šiek tiek daugiau laisvės, kai pc namie, o aš - ne.

Nepaisant to, jaučiu nostalgiją tiems, kaip aš vadinu, mygtukiniams telefonams. Nemanau, kad kada nors prie jų grįšiu (čia būtų tolygu grįžt prie skaičiavimo mintinai, kai turi skaičiofkę. Arba nešiotis skaičiofkę, kai turi telefoną), bet kai kas nors tokį išsitraukia, man tampa truputį pavydu, nes:

1. Tokie telefonai labai juokingai skamba, kai kas nors skambina. Net pakelia nuotaiką.

2. Kai žmogus rašo sms tokiu telefonu, tu net gali girdėt jo emocijas iš to, kaip greitai ir garsiai jis kala mygtukais.

3. Tokie telefonai atlaiko daugybę smūgių į grindis/sieną/asfaltą.

4. Nebūna gaila, kai jie sugenda ar juos kas nors pavagia.

5. Jais daug lengviau rašyti žinutes, nes su tais išmaniaisiais kartais gaunasi kas nors panašaus į siandiennebuusiu darbel aiku. Chrrr.

Viena iš mano sesių anądien skundėsi, kad draugės su ja nebendrauja, nes ji neturi kažkokios ten programėlės (snapchat ar kažkas panašaus, žinau tik, kad prasideda kaip „snapas“). O neturi jos ji todėl, kad neturi išmaniojo. Nesąmonė kažkokia. Mano manymu, mygtukiniai telefonai neturėtų tapt draugystės iširimo priežastimi. Nu nes man tai jau geriau mygtukinis telefonas, nei tokie draugai, kurie mykia dėl šūdniekių.

Rodyk draugams