BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

pastovimpashnekam

baimių autobusas

pastovimpashnekam ● 2016-06-21

Baimių autobuso idėją pasivogiau iš vienos psichologės.

Jeigu kiekvienąkart, kai bijome kažkur eiti ar kažką daryti (pvz, eiti į darbo pokalbį, sakyti viešą kalbą, realiai susitikti su žmogumi, su kuriuo iki tol buvai pažįstamas tik internetiniuose viduriuose, (s)kristi parašiutu), įsivaizduotume save kaip autobuso vairuotoją, kuris veža pilną autobusą baimių, gyventi būtų paprasčiau.

Taip, tos baimės - kaip maži monstrai. Jos nuolat rėkia, kartoja tokias frazes kaip „tau nepavyks“, „iš tavęs juoksis“, „tu susimausi“, „apsišiksi iš baimės“. Jos keikiasi ir judina autobusą, net dreba kinkos, ir rankos vos laikosi ant vairo. Jeigu pasiduosi toms baimėms, kurios lieps sukti tai kairėn, tai dešinėn, nuvažiuosi velniai žino kur. Tikriausiai praleisi daug labai gerų stotelių, iškrypsi iš maršruto - iš savo tikslo, iš galutinės stotelės tą dieną (sustojimas gali vadintis DARBO POKALBIS arba NAUJA PAŽINTIS, SPORTO KLUBAS, o gal net ŠEIMYNINIS GYVENIMAS).

BET. Gera žinia yra ta, kad vairuotojas esi TU. Tu gali liepti išlipti per daug triukšmaujančiai baimei. Gali nekreipti dėmesio ir ji pati išlips, kai jai nusibos. Arba gali su ja susidraugauti ir mandagiai paprašyti užčiaupt savo kakarinę. Svarbiausia - nenukrypti nuo maršruto. Kas būtų, jei kiekvienas vairuotojas važiuotų ten, kur liepia jo keleiviai? O kas bus, jei tavo autobusą vairuos baimės? Think about it :)

Rodyk draugams

Gairės: , ,

Aš (+), Jūs (+), Jie (+), Darbas (+)

pastovimpashnekam ● 2016-01-28

Skaitau vieno rusų psichologo knygą apie asmenybės tobulėjimą, savo likimo, kuriam įtaką padarė mūsų socialinė aplinka ir tai, kaip buvome auginti, suvokimą ir tai, kaip jį galime patys pakeisti.

Viena svarbiausių knygos idėjų - ta, kad savo neurozes (kurių, knygos autoriaus teigimu, turi bent 85 proc. žmonių) galima įveikti tik sustiprinus keturis pagrindinius polius: susitarimą su savimi, savęs priėmimą ir savo poreikių iškėlimą virš bet kurių kitų, net artimiausių žmonių, poreikių (Aš+), savo artimųjų priėmimą su visomis jų ydomis ir trūkumais, jų jiems neakcentuojant (Jūs+), visų kitų žmonių (draugų, kolegų) priėmimą ir susitarimą su jais (Jie+) bei atsidavimą savo darbui (ne bet kokiam, o tokiam, kurį iš tikrųjų norisi dirbti); darbui, kuris kyla iš natūralaus mūsų pašaukimo tam tikrai veiklai, hobio (Darbas+).

***

Peržiūrėjau savo senesius nei metų facebook post’us ir supratau, kad man per visą šį laiką teko gerokai padirbėti su visais keturiais poliais, nes mintys būdavo maždaug tokios:

Aš (-)

„Ilgojo savaitgalio reziumė. Sutiktų senų draugių: 1. Dienų, kai neišlipta iš lovos (išskyrus parsinešt ledų): 1. Valandų, beprasmiškai praleistų žiūrint serialus ir lėkštus filmus: 32. Valandų, skirtų savigailai: 10. Suvalgyta normalaus maisto porcijų: 2. Suvalgyta šūdmaisčio vienetų: milijonas. O ką jūs gero?“

„Kai aršiai pasišneki su priėmimo komisija fakultete ir ji sako: „o, šita stoja į žmogiškųjų išteklių valdymą. Su tokiu charakteriu reiktų ją čia priimt”, galvoji, kad ji juokauja. Pasirodo, ne. ;D ŽIV, here I am.“

„Eičiau ten, kur manęs niekas nerastų. Bet bijau, kad niekas ir neieškos. :)”

„Raudonkepuraitė be kepurės.”

Jūs (-)

„Gerai,kad yra Parulskis. Kai vyras tingi atsikelt anksčiau pabūt kartu,netingi jis.“

Jie (-)

„Norint būti laimingam su žmonėmis, reikia prašyti jų tik to, ką jie pajėgia.”
Bernardas Klervietis

„Nekenčiu pedantų, pedantiškesnių už mane.”

Darbas (-)

„Duokit gerą darbą, ką? Žinau, kad turit užsislėpę.“

„Pastebėjimas: jeigu penkta diena iš eilės nesinori dirbti, reiškia, šiandien penktadienis.“

Viskas (-)

„Žmonės bjaurūs.
Meilės nėra.
Plaukai pražilo.
O aš - višta.
(iš asmeninio archyvo)“

„Mintis, kuri nuolat tūno manyje, yra: „Ar kiti irgi taip prastai jaučiasi, kaip aš?” Pažįstu žmonių, kurie visada yra geros nuotaikos, žvalūs ir patenkinti, o aš nuolatinės prislėgtos būsenos. Viską darau prisiversdamas, vadinamą kūrybinį džiaugsmą, kaip ir gyvenimo, visą laiką užgožia kažkoks amžinas nepasitenkinimas, lengvumo ir aiškumo ilgesys. Būna momentų, kai lyg ir pašviesėja nuotaika, trumpam pralinksmėju, bet, matyt, to linksmumo išgąsdintas tuoj pat grįžtu į sau normalią surūgusią būseną.”
Rolandas Kazlas. Ir ne tik jis.

***

Taip, dabar jau daug kas pasikeitę, bet savo neurozių dar nei pusės neįveikiau.

Šių metų nepradėjau su jokiu pasižadėjimų 2016-iesiems sąrašu. Tegul jame bus tik vienas punktas: minusus paversti pliusais.

Rodyk draugams