BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

pastovimpashnekam

Palikti.

pastovimpashnekam ● 2015-09-23

Per visą savo gyvenimą mums tenka palikti daugybę žmonių.

Paliekame savo tėvus, kai išvykstam studijuoti ar „nutekam“ („nuvedam“?) kur nors į kitą miestą/kaimą/šalį. Paliekam draugus, kai išsiskiria dvasiniai ar fiziniai keliai. Paliekam antrąsias puses, švelniai vadinamas ex’ais ir ex’ėmis (grubiai - debilais, raganom ar gyvenimo klaidom). Galiausiai paliekam visus gyvuosius, kai patys (savo, gamtos ar nelaimingo atsitikimo noru) išeinam amžinai ir negrįžtamai.

Aš šiandien palieku savo bendradarbes. Palieku tas, su kuriomis ne kartą teko susitikti ir po darbo, kurios guodė mane, kai verkiau balkone dėl savo (dabar jau) buvusios santuokos ar dar vienos funkcijos darbe, su kuria, maniau, negalėsiu susitvarkyti. Palieku devynias labai skirtingas ir unikalias merginas ir moteris, kurios man padėjo paaugti (jei ne kaip darbuotojai, tai kaip žmogui), kurios juokėsi iš mano juodo humoro, atsirandančio iš keblių gyvenimo situacijų. Palieku geras mamas (esamas ir būsimas), tobulas keksiukų ir sūrio pyragų kepėjas, stiliovas merginas, turinčias nuo kelių iki keliasdešimt batų porų ir džinsų, į kuriuos jos tilpo prieš penkiolika metų ir vėl telpa dabar. Palieku smaližes, gliutimo netoleruojančias ar grikius valgančias mūzas.

Sako, žmogus palieka ne organizaciją, bet jos vadovus. Galbūt. Bet labiausiai jis palieka tai, iš ko jaučiasi išaugęs ar dėl ko jaučiasi pakankamai neįvertintas. Kas žino, gal tuoj rašysiu tą patį apie naują darbą, kurį pradedu jau rytoj, bet kol kas pasitinku šiuos pokyčius kaip dar vieną galimybę tobulėti ir būti happy365.

Rodyk draugams

That’s what she said

pastovimpashnekam ● 2015-06-29

Lietuvių kalba yra nuostabiai dviprasmiška. Gali vartoti paprastus sakinius, kalbėti apie kasdienius, net visiškai buitinius dalykus, o jie kažkodėl priverčia aplinkinius kreivai nusišypsot. Ypač pavartojus ne tokį priešdėlį, priesagą ar veiksmažodžio formą.

Pamečiau savo pelę. Nepagaunu niekaip, vis po stalu atsiranda. Jau trečią kartą bandau parašyt sakinį, o pelė vis pabėga ir pabėga.

Žinai, kodėl ji tokia ypatinga? Nes padaryta su gera putele. Pieno daug, cukraus mažai - tiesiog tobula kava.
Jis man nestovi. Atrodo, švarkas kaip švarkas, bet nestovi, ir viskas, ne ant manęs.

Studentus reikia graibyt. Iš kur nori juos trauk - reikia kažkaip atvykstančių skaičių padidinti.

Apsišlapinsiu rankas. Kai šlapios, geriau šukuojasi plaukai.

Staiga turiu tris šimtus kažkokių santykių. Ir suprantu, kad su kiekviena partnerine institucija reikia tuos santykius palaikyti.

Tie ūkvedžiai atėjo, įkišo peliuką ir išėjo. Nu kaip vaikų daržely - užklijavo ant skylės sienoj kažkokį plastmasės gabalą pelės formos, ir įsivaizduoja, kad išsprendė problemą.

Man patinka tavo burbuliai. Spalvoti tokie. Kur tokius marškinėlius galėčiau sesei nupirkt?

Ačiū, kolegės, kad mano darbą kasdien praskaidrinant savo išmintim.

Rodyk draugams