BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

pastovimpashnekam

Būsimas milijonierius, neturintis cigaretės

pastovimpashnekam ● 2016-01-09

Vidurnaktis. „Žaliojo tilto“ stotelė.
Vienas tų vakarų, kuris prasideda šūdmaisčio „restoranu“ ir vyno taure su draugu, o baigiasi atsidūrimu nepažįstamų žmonių bute. Ne tūsint, o tiesiog susipažint. Butas gražus, vienas tų moderniai perkurtų Senamiesčio butukų, kur vienoje erdvėje telpa svetainė, miegamasis ir virtuvė. Draugo, su kuriuo vakarojau, draugė ir jos vaikinas - viena tų retai šiais laikais sutinkamų porelių: idealiai vienas kitam tinkantys, nors (nes?) labai skirtingi. Namai superjaukūs, vonioj dega žvakės, integruotos lemputės visuose buto kampeliuose padeda sukurti tai romantišką, tai darbingą, tai tiesiog skaitymui ar bendravimui skirtą apšvietimą.
Vakaras praėjo puikiai.
Taigi, „Žaliojo tilto“ stotelė. Aplink pilna išgėrusių paauglių, matau porelę, apsikarsčiusią grandinėm. Stoviu, nes sėstis šaltoka, skaitau knygą.
Horizonte pasirodo vyriškis. Jam per trisdešimt. Panašiai tiek jam metų ir panašiai tiek išgertų alkoholio vienetų.
- Negi čia nieks nerūko? - klausia.
Jam atsako tyla.
Prieina prie manęs. Pasilenkia, kad pamatytų knygos viršelį.
- „Dažyk juodai“, - demonstruoja net tokioj stadijoj neprarastus skaitymo įgūdžius. - Ar įdomi?
- Labai, - atsakau.
- Apie ką?
Pasitraukiu šiek tiek į šoną, nes jis pavojingai arti. Svirduliuoja žmogus, baisu, kad neužgriūtų.
- Apie merginą.
Vyriškis pažiūri į mane, į knygą, į tolius, ir jau nueidamas informuoja:
- O aš - būsimas milijonierius!
Pasveikinu jį su tuo nueinantį ir mūsų keliai nebesusitinka.

Rodyk draugams

atskiros kūno dalys?

pastovimpashnekam ● 2015-09-05

„Žiūrėk, kokia šikna!“, „tu visai neturi papų, lenta tu!“, „subinė - kaip tvarto durys“, „nosis kreiva kaip po avarijos“, „šiaip imčiau, bet pirmiau maišelį ant veido uždėčiau“… Jei nesi girdėjusi tokios ar panašios frazės niekada gyvenime, you are the lucky one. Bet dauguma moterų, merginų ir net mergaičių tai girdi. Iš paikų klasiokų. Iš pavydžių draugių (draugių?). Net iš tėvų!

Nenuostabu, kad užaugusios jos pradeda save matyti ne kaip visumą, o kaip atskiras kūno dalis. Vienos visą laiką stengiasi nedidelę krūtinę slėpti po apsmukusiais megztiniais, nuolat priekyje sunertomis rankomis ar segtuvais, pilnais dokumentų. Kitos vengia šypsotis, jei turi nors vieną kreivą dantį (kurio tikriausiai niekas net nepastebėtų). Trečios verčiau nešios sportines kelnes nei aptemptus džinsus - kad tik tas prakeiktas užpakalis į akis niekam nekristų (tiesa, aptempti džinsai kenkia sveikatai, tai gal ir nieko baisaus jų vengti). O dar kitos „įsivaro“ tokią depresiją, jog tampa anoreksikėmis, bulimikėmis, o galiausiai - negyvomis. Tiesiogine ta žodžio prasme.

Ir viskas dėl to, kad ilgainiui dėl visokių ten seksizmų ir kitokių gyvenimo klizmų pradedam save matyti ne kaip merginą, o kaip kokią nors labiausiai problemišką savo kūno dalį. Mes matom save ne kaip ingas, simonas ar janinas, o kaip užpakalius, krūtis ir celiulitines šlaunis. Ir patikėkit, merginos apie papus ir šiknas galvoja daugiau nei vaikinai. Tik skirtumas tas, kad jos - apie savo, o jie - apie jų.

Rodyk draugams

o kažkada sakei, kad niekada gyvenime

pastovimpashnekam ● 2015-08-29

Kažkada sakei, kad niekada gyvenime nebepamatysiu jūsų kartu. O dabar jūsų atžala muša visus jums kada nors kėlusių šypseną dalykų rekordus, kai ją laikot mylinčiuose delnuose. Abiejų. Kartu.

O tu kažkada minėjai, kad neturi apie ką su tuo žmogum kalbėtis. Kad neįmanoma suprasti, ką jis galvoja. Ir niekada gyvenime nekurtum su tokiu žmogum šeimos. Kokia nuostabiai gera antrąja puse jam tapai!

Kažkada sakei, kad niekada gyvenime negalėtum išduoti savo žmogaus ir smerkei visus, kurie taip elgiasi. O paskui vaikščiojai ant bedugnės krašto keletą mėnesių. Su ne savo žmogum. Ir tik per plauką nenukritai.

Kažkada minėjai, kad šiam gyvenime nėra nieko geriau už tą žmogų, kurį turėjai, ir niekada gyvenime jo nepaliksi. Bet kažkodėl jo nesaugojai, kol jis pats tave paliko. Dvidešimt aštuonis netikrus kartus ir vieną tikrą.

Kažkada sakiau, kad niekada gyvenime… Bet matau, kad NIEKADA tampa KAŽKADA. Belieka sulaukt.

Rodyk draugams

Gairės: ,

(ne)adekvatus (ne)dėkingumas

pastovimpashnekam ● 2015-08-11

Rūpinies  visais namais nuo A iki Z, o kai tau blogai, išgirsti „nu va“?

Atiduodi visą save, savo laiką, fizines ir protines jėgas, o viskas, ką gauni - kritika ir žinia, kad yra geresnių būdų praleist laiką, nei tavim rūpintis/slaugyti/padėti tau/pavaduoti, kai sunku?

Stengiesi dėl savo protinio ir fizinio tobulėjimo, o išgirsti, kad „anksčiau buvai kitokia“? Ir tas „kitokia“ ištariama tokiu tonu, kad norisi suvaryt peilį tarp šonkaulių tam, kuris tai ištaria?

Sveikinu, tu esi subrendusi, į realybę patekusi moteris!

(Šįkart trumpai, bet you know what I mean).

Rodyk draugams

Pogonofobija

pastovimpashnekam ● 2015-08-05

Nesakau, kad bijau barzdų. Ne. Kalėdų Senelis vaikystėj man nekėlė baimės. Neklykdavau pasakų knygoje pamačiusi istoriją apie Mėlynbarzdį. Bet žiauriai - tiesiog maniakiškai - nemėgstu barzdų.

Gal reiktų patikslinti: nepatinka man vaikinai, turintys ant veido bent vieną gyvaplaukį (žinoma, neskaitant antakių ir blakstienų). Žinoma, moterys, turinčios barzdą (deja, teko sutikti tokią Norvegijos greitojo maisto užkandinėj) mane pykdo dar labiau. Bet kalbant apie vyrus, nei ožio, nei kitokio gyvio barzdelės man nekelia susižavėjimo. Priešingai - galiu pradėti žiaukčioti net nuo „trijų dienų“ nesiskutimo įrodymų ant bičo veido.

Tikriausiai nei viena pasaulio moteris manęs nesuprastų. Juk kone kiekviena iš mūsų (tiksliau, jūsų) turi nors vieną „gyvą“ atvejį dvikojo patino pavidalu, kuriam, jų manymu, barzda tinka tiesiog tobulai. Gaila, bet man vyro barzda yra tokia pat šlykšti kaip vyrams neskustos moterų kojos (apie fetišus nekalbu).

Suprantu, kad tokia nepykanta barzdoms negalėjo atsirasti natūraliai. Kaip mano kolegė sako, „juk barzda - vienas iš vyriškumo požymių“. Taigi, logiškai mąstant, kiekviena jaučianti potraukį vyriškajai giminei (yes, I do) moteris turėtų žavėtis šio pobūdžio ataugomis ant veido. Tačiau galbūt dėl kokios nors vaikystės traumos, kurios nepamenu, o gal dėl to, kad gražiausiai barzdoti vyrai nuo pat mažens būdavo tada, kai nusiskusdavo, aš (galit vadint mane pogonofobike) nekenčiu barzdų.

Rodyk draugams

Kontrolstail

pastovimpashnekam ● 2015-08-03

Yra tekę susidurti su tokia pora, kurioje vaikinas tiek buvo kontroliuojamas, kad net į draugo bernvakarį jam teko vestis savo merginą. Sick sick people. Kiek kontrolės yra normalu?

Normalu, kai vaikinas prašo merginos parašyti sms, kai grįžinės iš klubo, kai ji nakvoja pas draugę. Juk jis nori žinoti, kad ji saugiai grįžo namo. Nenormalu, kai jis rašo jai žinutes kas tris sekundes. Nes tada nelieka laiko nei šokti, nei kvėpuoti. O nekvėpuodami santykiai, kaip ir žmonės, po biškį miršta.

Normalu, kai mergina domisi, su kuo vaikinas eina alaus. Nenormalu, kai ji neišleidžia jo, jei neina pati. Išskyrus, žinoma, tuos atvejus, kai alaus einama kone kasdien. Tada geriau pasiųsti tokį bičą eiti kuo toliau. Su kuo nori.

Vis dėlto kontrolė yra tik pasekmė. Priežastis yra pavydas. Kartą girdėjau žiauriai įdomų palyginimą: „pavydus kaip skustuvas“. Velnias žino, ką jis reiškia. Gal kad pavydo priepuoliai kartais kruvinai baigiasi? Viena kita mirtim, viena kita mėlyne po akim, vienu kitu sulaužytu šonkauliu.

Moralas: jei jautiesi tiek kontroliuojamas, kad trūksta oro, geriau nutrauk santykius, nei lauk, kol už žvilgsnį „ne ten“ gausi skustuvu. Geresniu atveju -  per garbę ir orumą. Blogesniu - per gerklę. Peace.

Rodyk draugams

Vyrai nesupras

pastovimpashnekam ● 2015-07-03

Kad kojų skutimas gali būti toks knisantis procesas, jog jis bus atidėliojamas dvi savaites, o viso to pasekmės slepiamos po ilgais sijonais, timpomis, kelnėmis ar nauju judėjimu už natūralumą… (Gaila, aš asmeniškai negaliu pati su savim miegot, jei savaitę apleidžiu šią procedūrą).

Kad vienu metu galvoti apie skalbinius balkone, vaikus, besibaigiantį cukrų, konferencijas, gėles pievoj, ką pirksiu Kalėdoms, užvakar matytą filmą, grikius (grikių pamiršau nusipirkt!), kaimynės tapetų spalvą, straipsnio tekstą, vaistus ir kosmosą yra visiškai normalu.

Kad apsipirkinėjimo maršruto prekybcentryje trajektorija yra atvirkščiai proporcinga tiesiausiam keliui į potencialaus pirkinio pardavimo vietą.

PMS kaip tokio.

Kad žalia gali turėti penkiasdešimt atspalvių (okey, šito ir aš nesuprantu).

Kad blogi dalykai yra atsimenami visą gyvenimą (tai yra, bent dvi dienas), o geri pamirštami per tris sekundes (kad myli, kad graži, kad kažką ką tik nupirkai).

Kad kartais mes pačios nesuprantam, jog nesuprantam, kad savęs nesuprantam.

Rodyk draugams

Pasijusi kaip išprievartautas traukinio

pastovimpashnekam ● 2015-05-14

Pasijusi kaip išprievartautas traukinio. Išgirdau šį posakį žiūrėdama kažkokį filmą ar tai serialą… ir pagalvojau, kad bent sekundei vakar taip pasijautė daugelis vyrų, radę savo pavardę KAM puslapyje. Oh well.

Kaip gerai pastebėjo viena internautė, moterys šiuo atveju supranta vyrus - panašus jausmas nemažą dalį moterų apninka, kai išlaiko tam tikrą testą, po kurio, kaip ir karinių apmokymų atveju, laukia 9 mėnesiai išbandymų.

Belieka palinkėt tvirtų nervų ir kiaušinių. Lietuvoj yra pakankamai anomalijų (I mean, bobų su kiaušais), tad vyrų be kiaušinių nelabai jau norisi. Ir, beje, lengva man šitaip kalbėt, nes mano aplinkiniai vyrai niekur neina. Valio.

Rodyk draugams

Ar laikas ką nors daryti apskritai gali būti tinkamas?

Tinkamas laikas pradėti gyventi savarankiškai.  Kurti santykius. Juos nutraukti. Vėl atnaujinti. Vėl nutraukti. Kurti šeimą. Gimdyti. Nuspręsti negimdyti. Mirti. Paleisti antrą pusę/vaikus/tėvus/draugus iš savo gyvenimo. Kada? Kada laikas būna tinkamas?

Sutapimai…

Kartais, pasikalbėjęs su kitu žmogumi, supranti tai, ką jau šimtą milijonų milijardų kartų buvai supratęs. O jis tik garsiai įvardina tai, ką tu pats sau bijojai pripažinti. Ir staiga tas „kitas“ žmogus tarsi prisiima atsakomybę už tai, ką padarei ar pagalvojai tu. Nors tai tik sutapimas. Fucking sutapimas.

Manantys, kad žino geriau.

Kokie jie juokingi. Galvoja, kad tai, ką mato facebook’e, ką kartą girdėjo iš (tą vienintelę gyvenime buvusią) gerą akimirką patiriančių lūpų, yra tai, kas vyksta kasdien. Facebook’e žmonės neafišuoja savo nuotraukų, kuriose verkia (sorry, emo), nepostina savęs rėkiančių, nepatenkintų, įskaudintų, nuviltų. Manantys, kad žino geriau. Jie nemato, kaip reikia stengtis, kad žmogus, kuriuo gyveni, nebūtų susiraukęs (net norisi sakyti, suraukęs snukio) ar liūdnas, bet labiausiai - liūdinantis. Apatiškas, vegetuojantis, tesugebantis ištarti „o ko tu toj Prancūzijoj nemačius?”. Nieko nemačius, nes ten nebuvus, you idiot.

tinkamas laikas. sutapimai. manantys, kad žino geriau… skamba kaip banalios dainos žodžiai. game over.

Rodyk draugams

Ištraukos iš paauglystės dienoraščio

pastovimpashnekam ● 2015-03-08

Kartais pagalvoju, kad yra ganėtinai baisu, jog jau galiu vartoti tokius posakius kaip „prieš dešimt metų…“ Taigi, prieš dešimt metų man buvo 14. Turiu to meto dienoraštį, kurį skaitydama verkiu ir juokiuosi, juokiuosi ir verkiu. Kai kurie ten aprašyti dalykai jau seniai paskendo laiko ir suaugusio žmogaus proto apribojimų jūroje, kiti visgi liks aktualūs dabar ir visados.

***

2004.12.07, antradienis

Niekada neatsisuk į praėjusią dieną. Tada viskas vėl bus gerai. Arba jau bus geriau.

***

2005.03.21, pirmadienis

Grįžau namo ir eilinį kartą supratau, kad gyvenu be jokio tikslo.

***

2005.03.23, ketvirtadienis

Kaip kažkoks protingas žmogus (tubūt tai buvo mano biologijos mokytoja sanatorijoj) pasakė: „Tam, kad Tave pastebėtų didesnis žmogus, Tu turi pastebėti mažesnius už save“. Ir ji kalbėjo ne apie ūgį…

***

2005.06.16, ketvirtadienis

Ir toliau nevalgau, nes apetito nėra. Tiesa, ryte surijau 4 spurgas. Su karamelės įdaru.

***

2005.08.12, penktadienis

…kaip sunku penkiolikmetei išgyventi tokiame mergų su dideliais balionais pasaulyje. (…) Kiek kainuoja plastinė operacija?

***

2006.07.25, antradienis

Kartais net pati nesuprantu - ko taip viską imu į galvą: kiekvieną žodį, veiksmą, žvilgsnį. Labai nepasitikiu savim. Aišku, viskas būtų kitaip, jei būčiau graži (ar bent jau tokia jausčiausi). Kartais taip ir norisi, kad kas nors mane nušautų arba įsimylėtų (abu dalykai vienodai tikėtini). (…) Mane užknisa, kad kaskart bernai prieina prie manęs vien tam, kad pasakytų: „Tavo draugė labai graži.“

***

Ech, ta nostalgija paauglystei. :)

Rodyk draugams