BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

pastovimpashnekam

noriu. galiu. reikia. privalau.

pastovimpashnekam ● 2016-01-30

Kodėl, atrodo, net labai savarankiško, suaugusio žmogaus gyvenime dažnai „noriu“ ir „galiu“ išstumia „reikia“ ir „privalau“?

Mes turime tiek įsipareigojimų: finansinių, socialinių, dvasinių ir visokių kitokių, dažnai net nesuprasdami, kad daugelį iš jų ant savo galvos užsikrovėme ne dėl to, kad „noriu“ ir net ne dėl to, kad „galiu“, o dėl to, kad „reikia“, „privalau“. Norim būti naudingi savo šeimai, savo draugams, savo darbdaviams, visuomenei, o kaip su buvimu „naudingu“ pačiam sau?

Daugumos psichologinių krypčių šalininkai teigia, kad pirmiausia reikia atsižvelgti į savo poreikius. Ne savo aplinkinių (net - ir ypač - ne savo vaikų, ne savo tėvų), o SAVO. Ar daugelis iš mūsų drįsta tai padaryti?

Nežinau, gal tai susiję su kultūriniu palikimu, su vieta, kurioje augi. Dauguma lietuvių yra įpratę tenkinti savo šeimos narių įgeidžius; stoti mokytis ten, kur pataria tėvai ar kiti giminaičiai, net jei tai nesutampa su tuo, ką pats norėtum veikti gyvenime, Lietuvoje yra ganėtinai įprasta. Lankyti būrelius, kurių vaikas pats nenori, bet tėvai sako, kad reikia, taip pat nėra retas reiškinys. Esu dirbusi aukle šeimoje, kurioje dešimtmetė buvo priversta lankyti gimnastiką, nors jos nekentė. Ar tai normalu? Ar tikrai tėvai visada žino, kas geriausiai jų vaikui? Tikriausiai ne. Tik kitas klausimas: ar tikrai visada mes patys žinome, kas mums geriausia?

Kodėl keisti darbus, butus ir antrąsias puses mūsų, jaunų žmonių, tarpe yra įprasta? Ko mes ieškom ir ko nerandam? Atsakymas vienas - SAVĘS. Sako, nuo savęs nepabėgsi. O man atrodo, kad mes tik tai ir darome: bėgame. Ko mes bijom? Kad išmetę visus „reikia“ ir „privalau“ netyčia priartėsime prie to, ko „norime“? Ar bijom „tų kitų“ nuomonės, kai pradėsim elgtis taip, kaip geriausia mums, o ne jiems?

Rodyk draugams

Kaip atskirti kairę nuo dešinės?

pastovimpashnekam ● 2015-12-13

Mano sesuo pasakojo, kad kai buvo maža, norėdama atskirti kairę pusę nuo dešinės, atsimindavo kuri yra kuri pagal dešinėje močiutės kambario pusėje kabėjusį šventą paveikslėlį. Ji ilgą laiką manydavo, kad viskas, kas yra dešinėje pusėje, yra gėris, o visa, kas yra kairėje - blogis.

***

Dauguma žmonių kairę pusę atskiria pagal tai, kad ant kairės rankos nešiojamas laikrodis…Palikęs laikrodį, gali pamiršti, kur kairė, kur dešinė, o jei dar palieki ir sąžinės balsą, rizika „nueiti į kairę“ išauga daug kartų.

***


Ant mano rankų - tiek kairės, tiek dešinės - yra daug randų. Jau nežinau, kiek skirtingų atmazų per daugiau nei dešimtmetį sugalvojau, kai kas nors paklausdavo, iš kur jie. Jie iš paauglystės. Iš „tos” praeities. Iš laikų, kai nežinojau, kad kairę pusę gali pakeisti dešinė, tik reikia palaukti. Ir kad ateis laikas, kai nebereiks nei laikrodžio, kad jas atskirtum.

***

Aš esu SAV. Ir iki šiol ieškau atsakymų į klausimus kodėl aš? ar aš praeitam gyvenime padariau ką nors labai labai blogo? Tačiau žinau vieną atsakymą: žmonės, kurie tyčia ar netyčia tapo SAV tėvais, kažkuriuo metu per ilgam pamiršo, kuo dešinė skiriasi nuo kairės.

Rodyk draugams

Kai didžiausia problema - kramtoma guma

pastovimpashnekam ● 2015-11-10

Kaip ir daugelis mano pasakojimų, šis irgi prasidės žodžiais „šiandien važiuodama viešuoju transportu…“.

Taigi, šiandien važiuodama viešuoju transportu, sėdėjau gale šalia mamos su dviem vaikais. Mergytė (kuri sakė: mama, tavo vardas ne Neringa, tavo vardas Mama) rado kišenėje gumos. Berniukas, užuodęs, kad kažkas kvepia, apsidairė, ir pamatęs, kad sesė kramto, o jam neduoda, pasipiktino: „Aš kai kitą kartą turėsiu gumos, tau irgi neduosiu!“

Mergaitė bandė teisintis, kad „turėjo tik vieną, o ir ta buvo „subliuškus“, bet Mama vis tiek jai švelniu balsu paaiškino, kad nesidalinti yra labai nedraugiška, ir kad svarbiausia turėtų būti ne tai, kokio dydžio yra guma, o kokio dydžio yra geri mergaitės ketinimai. Aišku, viskas baigėsi berniuko ašaromis ir klyksmais, bet Mama laikėsi puikiai: buvo kantri ir greitai suvaldė situaciją. Nepyko, nerėkė ir visi trys nurimo.

Norėčiau, kad mano didžiausia problema gyvenime būtų negauta kramtoma guma. Ir kad būčiau turėjusi (turėčiau) Mamą, kuri mane paprotintų ir paguostų, nuramintų ir pamokytų. Draugiškumo. Kantrybės. Protingo reagavimo į stresines situacijas.

Mylėkit savo mamas, jei jos geros.

Labanakt.

Rodyk draugams