BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

pastovimpashnekam

Šiandien geriau būčiau savęs nesutikus

pastovimpashnekam ● 2015-02-25

Yra tokia indėnų patarlė: „Atsisėsk prie upės, o tavo priešo lavonas būtinai praplauks pro šalį“. Blogiau, kai upės nėra šalia. Dar blogiau, jeigu savo didžiausias priešas esi pats ir tikimybė pamatyti savo lavoną praplaukiant pro šalį yra šiek tiek mažesnė nei minimali.

Tokias egzistencines nesąmones pradedu mąstyti apsidairiusi aplinkui ir supratusi, kad, kaip tai bebūtų stereotipiška, nedarau arba nemoku beveik nieko, ką įprastai daro ar bent jau teoriškai moka moteris.

Nemėgstu gaminti. Tiesiog nekenčiu. Bet mėgstu valgyti. Ypač junk food (prisiekiu, anądien maniau, kad aš mirštu ar man mažų mažiausiai sinusitas, bet suvalgiau sūrainį ir net galvoj prašviesėjo). Nemezgu. Tingiu apsipirkinėt. Gyvenime nesu dažiusi plaukų, po vieną kartą esu dariusis manikiūrą salone ar „normaliai susitvarkiusi“ antakius kirpykloje. Kalbos apie nagus/šukuosenas/makiažą man varo vėžį. Kartais kojų skutimą atidėlioju tris dienas. Rūbų lyginimą - tris savaites (žinoma, lyginu tik tai, kas atrodo „kaip iš užpakalio ištraukta“, jei neišlygini). Ant vienos rankos pirštų visada galiu suskaičiuoti, kiek turiu batų porų. Mėgstu muštis (jau ketvirtoje klasėje mane vadino „kauliukų spardytoja“). Keikiuosi.

Jeigu neturėčiau įprastų gyvatėms ir isterikėms būdingų savybių (žema kūno temperatūra, ašarojimas ir rėkimas dėl menkniekių), iš viso manyčiau, kad aš - ne moteris. Ūkininkas tokios žmonos tikriausiai neieškotų.


Rodyk draugams

Apie moterišką ir vyrišką PMS

pastovimpashnekam ● 2015-02-24

Kaip aš mėgstu sakyti, moters gyvenime būna tik 3 PMS: PriešMS, PerMS ir PoMS. O visą kitą laiką ji būna tiesiog nepakartojama, žavi ir švelni būtybė.

Kartais sunku suprasti, ar tas PMS iš viso egzistuoja (čia kaip meilė ar Dievas), ar tai yra tik išgalvotas reiškinys, pasiteisinimas, kai (kai ko) nesinori arba kaip tik norisi - kad kas nors apkabintų, paguostų, atneštų ko nors skanaus, pasakytų, kad nesi stora/spuoguota/šiaip negraži.

Viena mano draugė kartą pasakė: „PMS (kalbant apie vidurinįjį, PerMS, aut. past.) - tai toks laikotarpis, kai nori š*** ir v*** vienu metu“. Jo. Ir, kaip bebūtų keista, vis tiek nori valgyt. How weird is that?

Nenuostabu, kad vyrai šio moters gyvenimo (ką čia gyvenimo - kiekvieno mėnesio) tarpsnio nesupranta. Jie nežino, ką reiškia apsiverkti dėl to, kad namiškiai iš parduotovės parnešė ne to skonio ledų (nes juk aš niekad nevalgau tokių ledų ir jeigu mane tikrai mylėtų, tai atsimintų, kad aš tokių ledų nevalgau), dėl to, kad kažkas darbe tiesiog paklausė „kaip sekasi“ (kai kaip tik nesiseka, nes juk PMS), dėl to, kad dangus per mažai mėlynas, o radiatorius per daug šiltas, ir batai kažkaip išsitepė patys, ir šiaip „nuotaikos nėra“…

Vyrų PMS kitoks. Tiesą sakant, jis ir vadinasi kitaip - IMS (angl. Irritable Male Syndrome).

IMS man atrodo pavojingesnis už PMS. Jis negali būti suplanuotas - nei paprastame, nei išmaniajame kalendoriuj jo artėjimo nepastebėsi. Jis niekada nepasireiškia ašaromis, todėl iš anksto tokia amunicija, kaip vienkartinės nosinaitės, neapsirūpinsi.

Iš šiandieninių aktualijų: mano vyras patenka į tą amžiaus ribą (19-26 m.), kuri, jei Seimas priims įstatymo siūlymą, keliaus gražiai vorele privalomon karinėn tarnybon. Kadangi jos „išvengti“ gali tik studentai (netinka), turintys sveikatos sutrikimų (kiek žinau, ne) arba mažamečių vaikų (vaikų turim lygiai 0), pasiūliau situaciją išgelbėt trečiu variantu. Tai va, mano vyras geriau eis į karą nei su manim vaikų turės. Ar tai IMS kalba, ar man jau pradėt registruotis į darnipora.lt?

Rodyk draugams

Gairės: , ,