BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

pastovimpashnekam

kai skauda

pastovimpashnekam ● 2016-08-20

Kai skauda. Nesvarbu, ką - galvą, dantį, pilvą ar širdį - vienai akimirkai tarsi viskas sustoja. Pasimiršta ir geri dalykai, kurie ką tik džiugino, ir problemos, kurios atrodė neišsprendžiamos ir pačios svarbiausios. Tas fizinis arba dvasinis skausmas tarsi sustabdo visą pasaulį ir viską, kas rūpi, kas gera ir kas bloga. Ir primena, kad tu, žmogau, esi tik laikinas svečias čia, kad po akimirkos ar po kelių dešimtmečių tavęs čia nebeliks.

Vaikystėje man dažnai skaudėdavo skrandį. Prisimenu, kaip gulėdavau embriono poza ir verkdavau, nes atrodydavo, kad viskas jau baigėsi. Ir kančios, ir geri dalykai. Man nuoširdžiai atrodydavo, kad nuo to skrandžio skausmo aš numirsiu. O kai jis praeidavo (močiutė visada žinojo, ką daryt, kad jis praeitų), jausdavausi kaip naujai gimusi. Pradėdavau mintyse dėkoti visam pasauliui, kad aš jaučiuosi gerai, ir būdavau laiminga. Tą dieną. Po to pamiršdavau, kaip reikia vertinti tą tiesiog „skausmo nejautimo“ stadiją, ir vėl kiti dalykai užimdavo mano galvą, nudažydami mano vidų liūdnom ar keistom spalvom. Kol vėl nepradėdavo skaudėti skrandžio. Ir vėl nenustodavo.

Dabar aš suprantu, kad tas skausmas būdavo labiau psichologinis nei fizinis. Visas mane, tada dar mažą mergaitę, supančias tokio amžiaus vaikui nesuvokiamas šeimos problemas aš imdavau ne į galvą, o į skrandį. Būna ir dabar jį pradeda skaudėti. Bet tokiems atvejams turiu močiutės naminių vaistų, kurie veikia jei ne fiziškai, tai dvasiškai: išgeriu jų, ir kaip ranka nuima, nes tikiu, kad veikia. Ne žinau, o tikiu.

Ir dabar, kai susergu ar pradeda skaudėti kurią nors kūno dalį, visada pirmiausia gerai apgalvoju, ar tai, ką jaučiu, yra tikras skausmas, ar mano bandomos užgniaužti neigiamos emocijos. Jei tai emocijos, skausmas greitai praeina, tik reikia sau pripažinti, kad blogai jautiesi. Kartais - paverkti. Kartais - pasijuokti. Kartais suvalgyti ką nors skanaus, o kartais - pabėgioti. O jei skausmas tikras, tam yra vaistai. Bet kuriuo atveju nereikia kentėti.

Jei skauda širdį, būna sunkiau. Net žinant skausmo priežastį dažnai nepavyksta jo nuslopinti. O vaistų čia nėra. Tik laikas. Ir tik tavo, žmogau, pasirinkimas, kaip tu tą laiką užpildysi.

Linkiu, kad nieko neskaudėtų. O jei ir skauda, rasti sau geriausią vaistą.

Rodyk draugams

Gairės: ,

Kas būtų, jei tave velniai nujotų?

pastovimpashnekam ● 2015-07-30

Man, kaip ir kokiems 99 proc. žmonijos, tiesiog neįmanoma susiturėti nenusikeikus, kai alkūne trenkiuosi tiesiai į aštriausią stalo kampą (keista, kaip žmonės sako „aštriausią kampą“, manding, jie visi vienodi) arba naktį tamsoje (nes įprasta, kad naktį būna tamsu, bent jau Lietuvoj) nepataikau iš pirmo karto į lovą ir „užsidirbu“ trisdešimt antrą mėlynę. Keikiuosi tokiais atvejais visai ne lietuviškai, nors, tiesą sakant, esu viena iš tų, kurie rusiškai ir temoka tik keiktis (žinau, Vilniuj taip gyvent nelengva). O visai be reikalo lietuviški keismai keičiami importiniais. Yra pakankamai žiaurių ir lietuviškų.

Įsivaizduokit, pavyzdžiui, kaip siaubinga būtų, jei kurį nors iš mūsų „nujotų devyni velniai“. Čia gi grupinis išprievartavimas. Arba jeigu „š**antį sutrauktų“. Sėdi sau ant klozeto ir staiga susitrauki visas. Kur tada dingtum? Tai va…

Vienas žiauriausių palinkėjimų yra „kad tave perkūnas nutrenktų“. Šitokia iškrova, šitokia skaudi mirtis. Prisimenat, kaip Vokietijoje žaibas keliasdešimt žmonių nutrenkė? Čia tau ne šuns papai.

„Rupūs miltai“ irgi nieko gero. Kartą mano ex pamatė, kad miltams „akcija“ ir nupirko 2 kilogramus rupių miltų. O tais laikais kiekvienas litas buvo brangus (ne toks brangus kaip euras dabar, but still), gaila tų dviejų kilų miltų. Tai bandėm iškept blynus. Tokios šlykštynės nebuvau valgius. Žiaurus palinkėjimas.

Na o man, bijančiai gyvačių ir visokių šliužų (ypač dvikojų, vyrų pavidalu), baisiausias keiksmas yra „kad tave žaltys“. Turbūt numirčiau iš baimės pamačius. Brrr…

Ką ten visi „f.ck“, „n…ui“ ir kiti su „anuo galu“ susiję importiniai keiksmai, kai lietuviški kur kas baisesni.

Rodyk draugams