BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

pastovimpashnekam

„tiltą tiesim tada, kai prieisim upę“

pastovimpashnekam ● 2016-10-15

Ar pažįstamas jausmas?

Atsibundi ryte, dar nespėji dorai akių pramerkt, o mintyse - jau klausimai: kaip spręsiu tą, aną, kaip suderinsiu šiandienos darbus su studijom, vaikus su vyru, pasimatymus su nebaigtais darbais, skolas su naujais pirkiniais…

Būna, problemos dar tarsi nėra (ji - tik numanoma, o neretai - išsigalvota), o mes jau ieškom sprendimo jai, jau užbėgam nebūtinai nutiksiantiems įvykiams už akių. Psichologai sako, kad tokiu būdu žmogus tarsi bando sau susigalvoti apsaugos mechanizmą, kad nutikus kažkokiai nepalankiai situacijai, jis jau turėtų sprendimą, jau galėtų pamanyt: „o, apie tai jau galvojau, tad žinau, kaip elgtis“. Nes jei kada nors jau esam buvę kokioj nors situacijoj, kur kas lengviau atrodo ją išspręst. Bet ar tikrai?

Mano vadovas dažnai klausia: „Raimonda, o tau yra kada nors taip buvę, kad…“ ir įvardina kokią nors jam kilusią problemą. Taip, yra. Ne, niekada. Koks skirtumas. Juk problema iškilo DABAR ir reikia rast jai sprendimą BŪTENT DABAR ir būtent šiai problemai, o ne kokiai nors panašiai.

Problemą reikia spręsti tada, kai ji kyla. Išskyrus, žinoma, tuos atvejus, kurie neabejotinai iškils - ką darysim, jei darbuotojas išeis iš darbo, ką darysim, jei buto savininkas lieps išsikraustyt iš nuomojamo buto, ką darysim, jeigu esam vieniša dirbanti mama, o vaikas susirgs. Bet dažniausiai problemos, apie kurias pagalvoji tik atsibudęs, nebūna tokio masto.

Pabudau šį šeštadienio rytą 7:35 ir pradėjau galvot apie jau kitos savaitės iššūkius. Kam? O gal jų visai nebus? O gal bus, bet visiškai kitokių (aš apie juos nežinau, tad ir galvos sukt nėr ko). „Tiltą tiesim tada, kai prieisim upę“ - labai geras požiūris. Nes upės gali ir nebūt. Arba atsirast jūra. Tada jau reiks laivo, o ne tilto.

Rodyk draugams

Gairės: , ,